Pats nuostabiausias vaikystės polėkis tarp laimingiausių žmonių pasaulyje.

Sveiki, aš – Nida. Noriu pasidalinti su jumis įspūdžiais iš „G-12 Lietuva“ bendruomenės organizuotos vaikų ir jaunimo stovyklos, kuri vyko šių metų rugpjūčio 11-14dienomis, gyvenimo. Stovykla įsikūrė Dalios sodyboje.

Mano sukomplektuota kompanija buvo labai marga - mažiausiam aštuoneri, vyriausiam - šešiolika. Aš vaikus tik palydėjau ir padėjau jiems įsikurti, stovykloje nebuvau, bet jaučiuosi, kaip buvus, nes džiaugsmo emocijų lavina dar ilgai pylėsi ant manęs visą savaitę įspūdžiais ir netikėtumais...

Mano dukrai Mildai ir sūnui Dovydui patiko viskas: patiko pati sodyba, patiko kambariai, kuriuose jie apsistojo, patiko maistas, nes jis buvo skanus. Mildai labai patiko maudytis su kitais vaikais tvenkinyje, važinėti su vandens dviračiu ir tai, kad turėjo visiška laisvę, ilsėtis taip, kaip nori. Milda man sakė, kad nejautė jokios vadovų kontrolės, na, tiesiog tie vadovai buvo, kaip draugai. Milda net išdavė man baisią  paslaptį: pasirodo Petras (vaikų tarnautojas), atidavė jam dovanotą šokoladinį prizą (šokoladinę Lietuvą)  suvalgyti vaikams... Mano dukrai labai patiko šlovinimo vakarai, Kęsto vedama Dievo diskoteka ir tai, kad ir suaugę kartu  šoko, dainavo ir šlovino Dievą. Dovydas tikrai įvertino rytinės mankštos svarbą ir visai nenusivylė futbolo rungtynėse su savo komanda iškovojęs ne pirmą, bet antrą vietą, nors, žinoma , kad laimėjo draugystė ir saldainiai... Laimėtais saldainiais vaikai pasidalinę dar ilgai mėgavosi.

Milda pasakojo, kad kiekvienas vaikas turėjo savo Angelą sargą, kuris jį  globojo, bet ir tuo pačiu metu pats buvo kito stovyklautojo Angelu sargu... Milda ir Dovydas pasikrikštijo, Milda sakė, kad po krikšto buvo nuostabus jausmas - lyg skristų ant sparnų...

Vaikams labai patiko didžiulis laužas ir, žinoma, skaniausios pasaulyje dešrelės. Seni  draugai džiaugėsi, galėdami  vėl bendrauti ir susirasti naujų draugų.  Be mano pačios vaikų  į stovyklą važiavo Dovydo draugas, Mildos draugė ir mano pusbrolio berniukai Laurynas ir Egidijus, kurie į stovyklą  pasikvietė savo pusbrolius - Marių ir Nerijų. Kai  prieš stovyklą man paskambino telefonu pusseserė, supratau, kad didelis vaikų noras pabūti bažnyčios bendruomenės organizuojamoje stovykloje į jų širdeles tikrai buvo įdėtas pačio Dievo. Pats rezultatas liudija Jo šlovę. Liudija tai, kad tik patys laimingiausi pasaulyje žmonės gali suteikti laimę kitiems. Vaikų širdelėse pasėtos džiaugsmo sėklos sudygo, sugrįžus namo. Ir jų tėvai, močiutė ir teta negalėjo atsidžiaugti pasikeitusiai vaikais.

Mano pusseserė manęs prašė visų tėvų vardu padėkoti vaikų  stovyklos organizatoriams, visiems tarnautojams ir visiems, kurie prisidėjo prie tokio „aukščiausios prabos reiškinio" organizavimo. Ji nuo savęs asmeniškai prašė manęs visiems perduoti nuoširdų „ačiū“. Tėvai yra sužavėti ne vien tik tuo, ką vaikai stovykloje veikė, kiek sužvejojo tvenkinyje  žuvyčių, šoko, dainavo, maudėsi ir piešė, bet ir tuo, kaip su vaikais buvo bendraujama. Nustebino vaikams spinduliuojama meilė, dėmesys ir vaikiškas nuoširdumas žmonių, kurie savanoriškai tarnavo vaikams. Vaikai buvo prižiūrėti, globojami ir pamaitinti, jiems nieko netrūko.

Vienas iš berniukų (8metai), kai jo močiutė paklausė, kur jis buvęs, taip apibudino stovyklą: „Buvau Karalijos Karalystėje tarp karalių ir karalaičių“. Stovykloje buvo tokia atmosfera, kokią tik Viešpats gali suteikti. Jo malonė buvo tokia stipri, kad Jo meilė, palietusi vaikų širdis, palietė ir jų artimuosius. Pasirodo,  kad keturios dienos gali pakeisti vaiko pasaulį, pripildyti jį Dievo šiluma, meile, šviesa ir džiaugsmu. Visi turime būti Jam dėkingi, atiduoti visa šlovę Dievui, ir tai yra konkretus pavyzdys, kaip keli, laimingiausi pasaulyje žmonės, gali suteikti džiaugsmą vaikams. Vaikų nepapirksi, prieš  juos nesuvaidinsi nuoširdumo, nepriversi „būti laimingais“,  jie yra atviri ir jaučia, kada yra gerbiami, įvertinti ir globojami.

Turiu išduoti paslaptį, kad  kitų metų stovyklos sąraše jau yra Mindvilė (13m.), Laurynas (12m.), Egidijus (8m.), Marius (11m), Nerija (7m.), Rytis (16m.), žinoma Dovydas (15m.) su Milda (11m.) ir Dovydo draugas Simas (17m.), kuris, nors ir šiemet nebuvo stovykloje, bet kitais metais tikrai važiuos...