Išgyvenimai iškart po Encounter

Sekančą naktį po gryžymo iš Encounter pabudome išgirdę mūsų 3 metų dukrytę verkiančią per miegus ir besiblaškančią (prieš tai gerai miegodavo). Aš pajutau, kad turiu susikeisti su ja vietomis. Taip ir padariau, pernešiau dukrytę pas žmoną, o pats atsiguliau kur ji miegojo.

 Vos spėjus užmigti susapnavau, kad atsiradau ties keistomis durimis (kaip kazkokie senoviniai apgriuve vartai), pačių vartų kaip ir nemačiau, nes jie buvo atviri į kitą pusę. Staiga pro ją pradėjo eiti vienas po kito dvikojai sutvėrimai. Iš pradžių galvojau, kad tai žmonės, bet staiga pajutau stiprią baimę ir slegiančią atmosferą. Jiems priartėjus šiek tiek arčiau, supratau, kad tai ne žmonės, o būtybės iš pragaro. Akimirką suabejojęs ką daryti, staiga pradėjau šaukti ir rėkti minėdamas Jėzaus Kristaus vardą ir varydamas juos atgal. Iš pradžių jie nesureagavo ir vis artinosi. Tik kai sukaupiau visą likusį pasitikėjimą ir drąsą, pradėjau eiti link jų ir visomis jėgomis rėkdamas jiems grįžti iš kur atėjo, jie pradėjo urgzti  ir trauktis. Tuo pat metu pajutau už savęs pastiprinimą, nors ir nieko nemačiau.

Staiga žmona mane pažadino, nes skleidžiau keistus garsus ir visas purčiausi, bei buvau jau visas šlapias nuo prakaito. Pabudęs meldžiausi dėl šių durų uždarymo, kaip buvau girdėjęs Encounterio metu tai darant tarnautojus.

Niekada nebuvau nieko panašaus sapnavęs. Kad ir kaip baisiai ir nejaukiai jaučiausi po sapno, širdies viduje tą naktį ir dabar (po poros savaičių) jaučiu norą eiti į tokias ir daug didesnes kovas su demonais, nors gyvenime esu ramus ir nesiveliantis į konfliktus asmuo. Po šios nakties tiek dukra tiek ir aš miegojom jau ramiai savo lovose. Dėkui Jėzui už perduotą galią ir žinią, kad tas kuris manyje, galingesnis nei pasaulyje.

2013 m. liepa 5 d. Bronius