Dievo širdyje visada buvo 12-kos modelis, tai metai iš 12 mėnesių; 12 Izraelio giminių; 12 valandų dienai valdyti ir 12 valandų nakčiai valdyti; 12 Apaštalų; Dangaus Jeruzalės 12 pamatų ir 12 vartų; Gyvenimo medis, duodantis derlių 12 kartų per metus ir t.t.

Taigi, skaičius 12 visados susijęs su valdymu.

Mes visi galime sutikti, kad daugelyje šalių Dievo aukuras yra suniokotas, todėl mums reikalingi uolūs ir degantys vyrai ir moterys, kurie nuoširdžiai ir su tikėjimu visiškai pašvęs save darbui su žmonėmis ir išauklės sekančią tarnautojų ir lyderių kartą. Dvylikos valdymas yra pažinimo pradžia, būtent todėl Jėzus išsirinko ir mokė 12 mokinių, o ne 11 ar 13, nes tai tarnavimo ir mokinių kiekio augimo metodas. Štai dėl ko 12-kos grupės subūrimas reiškia subūrimą mokinių, turinčių skirtingas profesijas, išsilavinimą, kryptingumą. Tai nepaprastai svarbu. Jėzus nepasirinko 12-kos muitininkų, ar 12-kos žvejų, Jo grupėje buvo įvairūs žmonės, nes Jėzus žinojo, kad Jam pasirinkus visus vienodus mokinius, išgelbėjimas bus nukreiptas tik į tą žmonių grupę. Taip pat žinojo, kad ir po Jo mirties kiekvienas jų turės eiti į skirtingus gyventojų sluoksnius. Kai jūs pradėsite rinkti savo 12-kos grupę, būkite labai dėmesingi, žmonių, kuriuos jūs renkatės, savybėms.

1 Jie turi būti po palaiminimais (būti palaimintais)

„Visi šie palaiminimai ateis ir pasivys tave, jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso.“ (Pakartoto įstatymo 28,2)

Pagal šią Rašto vietą aišku, kad palaiminimai, tai visiškas paklusnumas Dievo valiai ir tam, ką jis kalba. Dievo valia mums tai, kad mes patys būtume palaiminti ir kad būtume palaiminimu kitiems, nes negali duoti kitiems to, ko pats neturi. Todėl žmonėms, kurie paskendę skolose ir nenori iš jų išbristi, žmonėms su ambicijomis ir nešvariais motyvais, su tavimi nepakeliui. Tokie žmonės sunaikins ne tik savo tarnavimą, bet ir tave nutemps į dugną, todėl nuo jų laikykitės atokiai. Taigi, PALAIMINIMAS = PAKLUSNUMAS.

Nuolatinis kontaktas su Šventąja Dvasia ir su Dievo Žodžiu, tai tas paprastas principas, kuris turi būti ryškus tavo mokiniuose. Tavo komandoje turi būti tik paklusnūs žmonės. Saulius buvo patrauktas šalin tik dėl to, kad buvo nepaklusnus, o Dovydas išrinktas dėl to, kad buvo paklusnus. „Radau Aš vyrą pagal Savo širdį, kuris įvykdys visus Mano sumanymus“.

2 Jie turi būti tikėjimo žmonėmis

Kai mūsų pamatas yra Dievo Žodis, mes pereiname į tikėjimo sferą, ir kiekvienas, kuris dar tebėra formuojamas, turi išmokti nugalėti tikėjimo sferoje. Tikėjimo žmonės lyginami su ereliais. Ereliai, mokydami savo ereliukus skraidyti, išmeta juos iš lizdo, tada jie neturi kitos išeities, ir pradeda skristi. Dievas taip pat elgiasi ir su mumis: arba mes tikime tuo kas parašyta apie mus ir tampame užkariautojais, arba sudūžtame, atsitrenkę į aplinkybes.

„Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome. Per jį protėviai gavo gerą liudijimą. Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima. Tikėjimu Abelis aukojo geresnę auką negu Kainas ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, Dievui paliudijus apie jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba. Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad nematytų mirties, ir „jo neberado, nes Dievas jį perkėlė“. Mat prieš perkeliamas, jis gavo liudijimą, kad patikęs Dievui. O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina.“ (Žydams 11,1-6)

„Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas? Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda? Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. Bet kažkas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus“. Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą. Tu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Ir demonai tiki ir dreba! Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų miręs? Argi ne darbais buvo išteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro? Ar matai, kad tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbais tikėjimas buvo atbaigtas? Taip išsipildė Rašto žodžiai: „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu“, o jis buvo pramintas Dievo draugu. Jūs matote, kad žmogus išteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu. Taip pat ir paleistuvė Rahaba: argi ji ne darbais buvo išteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido? Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.“ (Jokūbo 2,14-26)

Vaikščioti tikėjime reiškia turėti Kristaus protą. Turime mokėti išsikovoti dvasiniame pasaulyje tai, ko Viešpats nori materialiame ir būti jautrūs Šventosios Dvasios norams.

3 Jie turi būti sumanūs

 „Tu išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, teisingus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais...“ (Išėjimo 18,21)

Žodis „SUMANUS“ graikiškai „ARETE“ verčiamas „MEISTRIŠKUMAS“. Tai ypatinga savybė, kurioje telpa sugebėjimas vadovauti, tarnauti, nukreipti. Kandidatas į 12-kos grupę negali būti paprasčiausiai vidutinybė, ar abejingas tam reikalui, kuriam jis paskirtas. Jis turi atiduoti visas geriausias savo savybes, kokias tik turi. Sumani asmenybė lengvai pastebima iš jos meistriškumo: ką jai bepatikėsite, ji atliks tai puikiai ir su malonumu. Sumanus žmogus į savo klaidas nežiūri kaip į pralaimėjimą, bet kaip į patirtį, ir su kiekviena klaida jis/ji tampa vis geresni savo darbe. Jie nėra tobuli žmonės, bet darantys klaidas žmonės, kurie išmoko pakilti ir ištaisyti savo klaidas. Neieškok tobulų ir neklystančių žmonių, bet ištvermingų ir tvirtų.

4 Jie turi būti įtvirtinti „teisiųjų“ tiesoje

„Tu išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, teisingus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais...“ (Išėjimo 18,21)

Kad būtume žmonėmis, įsitvirtinusiais tiesoje, turime žinoti Dievo Žodį. Juk jei advokatas nežinos įstatymo, jis negalės apginti teisiamojo. Todėl mums reikės aukoti savo laiką, svajones ir troškimus.
Krikščionybė = Auka (aukojimasis)

5 Juose turi būti Dievo baimė

„Tu išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, teisingus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais...“ (Išėjimo 18,21)
    
Tik žmogų, kuris yra paklusnus ir pasišventęs Dievo Žodžiui ir darbui, kuriam jį paskyrė Dievas, galima vadinti bijančiu Dievo. Jis neturi asmeninių planų, bet tik tuos, kuriuos jam turi Dievas. Viena labai svarbi, Dievo bijančio žmogaus savybė, yra ta, kad jis visus savo troškimus atneša ant kryžiaus. Kai pradėsite kurti savo komandą, jūs turėsite išmokyti juos kontroliuoti save, maldos gyvenimo ir praktikuotis pasninke.

6 Jie turi nebūti godūs

„Tu išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, teisingus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais...“ (Išėjimo 18,21)    

Tai žmonės su švariais motyvais. Mes tikrai žinome ir suprantame, kad bažnyčiose yra daugybė žmonių, kurie surišti geismu, kaip Samsonas, meile turtams, kaip Judas ir išdidumu, kaip Saulius ir Liuciferis. Dėl tokių žmonių smerkiama ne tik komanda, bet ir bažnyčia, ir visa krikščionybė.  Tokių žmonių saugokitės ir maldaukite Dievą atsiklaupę, kad Jis juos išaiškintų ir pašalintų iš jūsų komandos.