1 Asmeninis charakteris.

Lyderis, turintis daug žinių, bet neturintis asmeninio charakterio, tai dviejų metų vaikas su ginklu rankoje, jis pavojingas ne tik kitiems, bet ir sau. Namas pradedamas statyti nuo pamatų, o lyderis nuo charakterio.

 „Žiūrėkite, jog nedarytumėte savo gailestingumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris danguje. Todėl, duodamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. Kai aukoji, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai“. „Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai. Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant Jo.“ (Mato 6,1-8)

Tu privalai išmokti pasakyti „NE“ daugeliui žmonių, dalykų ir situacijų. Tu privalai išmokti pasakyti „TAIP“ Dievui, Jo valiai ir Jo norams tau. Jeigu tu nuolatos eini į kompromisus su įvairiais žmonėmis ir įvairiose situacijose, tai niekada netapsi sėkmingu lyderiu. Stipraus charakterio bruožai: sustabdyti žmones, kai jie nueina per toli, nebijoti kitų nuomonės apie tave, visokių gandų ir paskalų. Išsiaiškink, ko trūksta tavo charakteriui, melskis dėl to ir siek to.

2 Gilinti tikėjimą.

Kad galėtum šiame pažinime judėti ir veikti, tau reikalingas aukštas tikėjimo lygis.
Kaip ugdyti tikėjimą? Pradėti reikia nuo mažo.

"Viešpaties ranka palietė mane. Jis išvedė mane Viešpaties Dvasia ir pastatė viduryje slėnio, kuris buvo pilnas kaulų.  Jis visur vedžiojo mane tarp jų. Sausų kaulų slėnyje buvo labai daug. Jie buvo labai sudžiūvę. Jis paklausė manęs: „Žmogaus sūnau, ar gali šitie kaulai atgyti?“ Aš atsakiau: „Viešpatie Dieve, tik Tu tai žinai“. (Ezechielio 37,1-3)

Dievas Ezechielio paklausė: „ar gali šie kaulai atgyti?“ Ir jis atsakė: „Viešpatie Dieve, tik tu žinai“.
Mes taip dažnai, žvelgdami į mūsų jaunimą, mūsų šeimas, į miestus, matome tik krūvą kaulų, tačiau mums reikia išmokti matyti juos tuo, kuo mato Dievas – Didingą Armiją.

3 Atsižadėti buvusio gyvenimo.

Atsižadėti visko, kame anksčiau gyvenome, ir aklai sekti Kristumi. Jeigu tavo širdyje išlikę dar kokie nors prioritetai, tu nevertas vadintis Jo mokiniu.

 „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.  O kas išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir Aš jo išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“. „Nemanykite, jog Aš atėjau atnešti žemėn ramybės. Atėjau atnešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau supriešinti ‘sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais’. Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją. „ (Mato 10,32-39)

Pasišventimas Jėzui ir Jo pažinimui turi būti aukščiau už viską tavo gyvenime.

„...Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys“. (Luko 14,33)

4 Ištvermė.

Tau teks ištverti tokius dalykus, kokie kitiems žmonėms net į galvą neateina.
Prisiminkite Jobą ir ką jam pasakė jo žmona.

„Jis sėdėjo pelenuose ir, paėmęs šukę, gramdė pūlius. Jo žmona jam tarė: „Ar tu vis dar laikaisi savo ištikimybės? Prakeik Dievą ir mirk“. Jobas jai atsakė: „Tu kalbi kaip viena iš kvailų moterų. Argi priimtume gera iš Dievo rankos, o pikta nepriimtume?“ Visu tuo Jobas nenusidėjo savo lūpomis.“ (Jobo 2,8-10)

 „Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo, sakydami: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.“ (Luko 14,28-30)

Ar užteks tau jėgų užbaigti tai, apie ką svajoji? Kitaip sakant, ar tavo oda stora? Taip pat tau teks išmokti stovėti ten, kur visi pasiduoda. Visi nori tapti didžiais lyderiais, bet toli gražu ne visi jais tampa, nes jie neturi ištvermės.

„Iškęsk sunkumus kaip geras Kristaus Jėzaus karys.“ (2Timotiejui 2,3)

„Todėl aš visa pakenčiu dėl išrinktųjų, kad ir jie įgytų išgelbėjimą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove.“(2Timotiejui 2,10)

 „Bet tu būk visame kame apdairus, iškęsk sunkumus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnavimą. Nes aš jau atnašaujamas, ir mano iškeliavimo laikas jau čia pat.  Aš kovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Nuo šiol manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man duos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie pamilo Jo pasirodymą.“ (2Timotiejui 4,5-8) 
 
5 Išlavintas Dvasinėje kovoje.

Tas, kuris kontroliuoja atmosferą virš miesto, tas kontroliuoja ir visą miestą. Štai kodėl Bažnyčia privalo nuolatos stovėti Dvasinėje kovoje, ir tada ateis prabudimas į visą miestą.

„Jei grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji neprisikels, tai ‚valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime‘.“  (1Korintiečiams 15,32)

Kokia Bažnyčios malda, tokia ir atmosfera Bažnyčioje ir mieste.

„Persų karalystės kunigaikštis priešinosi man dvidešimt vieną dieną. Bet štai Mykolas, vienas iš vyresniųjų kunigaikščių, atėjo man į pagalbą. Aš palikau jį ten, prie Persijos karalių...“ (Danieliaus 10,13)

 6 Užtikrintumas.

Jei lyderis nors kiek neužtikrintas tuo, ką daro ir kur juda, tai tie, kurie seka juo, bus visiškai pasimetę ir nusivylę.

„Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi ir taip tapo daugelio tautų tėvu, kaip jam buvo pasakyta: „Tokie bus tavo palikuonys“. Jis nepavargo tikėti ir nelaikė savo kūno apmirusiu (nors jam buvo apie šimtą metų) ir Saros įsčių apmirusiomis. Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet buvo tvirtas tikėjime, teikdamas Dievui šlovę ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog, ką Jis pažadėjo, įstengs ir įvykdyti.Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu.“ (Romiečiams 4,18-22) 

Pažvelkite į Jėzų. Ar Jis ką nors darė neužtikrintai; nežinau, pažiūrėsim, gal ir pavyks, kas ten žino... Daugelis Bažnyčios tarnautojų nebuvo sėkmingi tik dėl to, kad neturėjo užtikrintumo.

„Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome.“  (Žydams 11,1)