#1 Priimti Pažinimą tikėjimu.

Mes turime priimti Pažinimą tikėjimu ir nelaukti jokių antgamtinių apreiškimų.

„Tai gera ir priimtina akyse Dievo, mūsų Gelbėtojo, Kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą.“ (1 Timotiejui 2,3-4)

Dievo pažinime neturi dominuoti žmogaus protas, bet tikėjimas.

„Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!“  Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.  O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!  Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.  Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;  Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo Karalystei nebus galo“. Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“  Angelas jai atsakė, tardamas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus Šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.“ (Luko 1,28-35)

„Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome.“(Žydams 11,1)


#2 Pažinimas turi tapti asmeninis

Pažinimas tau turi tapti REMA, t.y. asmeniniu apreiškimu, nes jeigu lyderis klaidžioja migloje, jei jis yra aklas ir pats nežino kur einąs, tai ir visi jo mokiniai taip pat nežinos kur reikia eiti.

„Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“. (Mato 15,14)


Jeigu lyderis ar tarnautojas pats asmeniškai neturi Pažinimo, tai anksčiau ar vėliau kokia nors nesėkmė privers jį tai palikti, t.y. jeigu Pažinimas ne jo, jis jame ilgai neištvers. Pažinimas reikalauja visiško pasišventimo, gudrumu judėti neįmanoma. Ir atvirkščiai, kai Pažinimas taps tavo asmeniniu apreiškimu, tavęs bus neįmanoma sustabdyti, kaip nebuvo įmanoma sustabdyti Jėzaus mokinių.


#3 Pažinimas privers tave palikti komforto zoną.

Jėzus ir visi Jo mokiniai pilnai paliko komfortą! T.y. viską, į ką remiasi tavo kūniškumas. Lyderio gyvenimas tai užtarimas, pasninkai, dvasinė kova ir taip toliau.

„ Nuo to laiko Jėzus pradėjo pamokslauti, skelbdamas: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė!“  Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.  Jis tarė jiems: „Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Tuodu tuojau paliko tinklus ir nusekė paskui Jį.  Paėjęs toliau, Jis pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jėzus juos pašaukė, ir tie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nusekė paskui Jį.“(Mato 4,17-22)

Potraukis gyventi komforte, sunaikins tavo pašaukimą.

„Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jėzus jam tarė: „Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’“ . Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės“. Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane“. Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto. Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunkiai turtingi įeis į Dievo karalystę!“  (Morkaus 10,17-23)

Abraomas taip pat paliko viską, o ne 90%.

 „Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.  Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.  Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“.  Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Harano. Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Harane, ir išėjo į Kanaano šalį.“ (Pradžios 12,1-5)

Žmogus, turintis pažinimą, tampa labai pavojingas šėtonui (kas pavojingesnis, ar tas, kuris aklai šaudo, pats nežinodamas į ką, ar tas, kuris žino, kur turi pataikyti?)

Pažinimas nėra encauter‘iai, namų grupės ir lyderių mokykla. Pažinimas - tai tavo širdies būsena. Tai užuojauta tam, kuris žūsta ir troškimas išgelbėti visus, ką tik įmanoma. G12 sistema  - tai Dievo metodas šio pažinimo įgyvendinimui. Pamėgink atimti iš milijonieriaus jo milijonus, praėjus kažkuriam laikui, jis ir vėl taps milijonieriumi, arba duok benamiui milijoną ir jis per labai trumpą laikotarpį vėl taps vargšu benamiu. Sėkmė, tai tavo proto, tavo širdies ir tavo mąstymo būsena.

Kaip suprasti, kad Dievas pradėjo veikti tavo gyvenime? Jis duos tau pažinimą!

Neturintys sėkmės Pastoriai ir Tarnautojai - tai neturintys Pažinimo Pastoriai ir Tarnautojai. O tie, kurie įgijo Pažinimą, tikrai yra sėkmingi.